Suoliukai

.

Atėjus čia susirado toliau stovinti tuščia suoliuką, atėjus iki jo atsisėdo ir atrėmus nugarą į tą suoliuko atlošą susikėlė koją ant kojos. Šiek tiek pakėlė galvą ir žvelgė į danguje beplaukiojančius debesis. Vėl grąžinus galvą į buvusią padėti stebėjo praeinančius arba šiaip sėdinčius, bet judančius žmones.

Ateina čia norėdamas šeip pasižmonėti ir pasivaikščioti,nužvelgias visą žmonių auditorija akys užkliūna už vieno suoliuko kur sėdėjo mergina.Ant jo veido iš kart atsirado šypsena.Užėjo už to suoliuko kur sėdėjo Eleonor ir švelniai delnais uždengė jai akis.Prisitraukė arčiau jos.-Spėk kas?-pašnabždėjo jai į ausį.

Eleonora ramiai sėdėdama nesitikėjo kažko panašaus, bet džiaugėsi, kad nepradėjo cypt, spiekt, trankytis ar dar ką daryt, nu dievaži ana gi nežino kas čia, aišku iki tol kol tas žmogus neprabilo, o tą balsą Eleonora tikrai žinojo, kur ji jo nežinosi iš kilometro šitą balsą atpažintu. Tai va Eleonoros veida papuošė didelė šypsena, patraukė jo rankas sau nuo akių.
-Louis, - su džiaugsmu balse ištarė ir užvertė galvą į dangų, taip, kad matytų jį, - labas, - su šypsena veide pasakė.

-Sveika,-šypteli kadangi ji galvą buvo užvertusi jam labai lengvai buvo ją pabučiuoti tad kiek prisitraukias arčiau taip ir padarė.Tada apėjo suoliuką ir atsisėdo šalia jos.-Ko dabar viena?-kilsteli antakiuką stebėdamasis,nes kiek žino ji viena šeip nevaišto.-Kažko lauki?-prisimerkia.

Gavus bučkį dar plačiau išsišiepė ir gražinus savo galvą į buvusią padėtį žiūrėjo į L., išgirdus tuos du jo klausymus nesusilaikė neprasijuokus, - laukiu, - palinksėjo taip visai rimtai, - tokio labai gražaus berno, - vėl taip rimtai palinksėjo, stengdamasi neprasijuokt.

-Ai nu,-sėdi toks poker face nu ką čia gali tikėtis gal ir laukia.

Nebesusilaikė Eleonora, tai va juoktis pradėjo, - aš gi juokauju, šiaip atėjau čia, pati nežinau net kodėl, atsisėdau ant suoliuko ir sėdžiu, - išdėstė viską besijuokdama, surimtėjo biški, - o pats su kuom susitikt atėjai čia? - primerkė akis biški, žiūri į L.

Sukikena,anas pavydi jos todėl ja su niekuo ir nesidalintų tikrai.-Aš kaip nujausdamas,kad čia sutiksiu tave atėjau,-nusijuokia ryškiai nusišnekėdamas,bet neesmė.-Nea,o šiap taip ką žinau šiap pasivaikščioti atėjau,-pakrūpčioja petukais,nes taip ir buvo.

Eleonora niekada dėl išdavystės nesinervina, bet šiaip jei užmatytu kada jį su kokias kita, tai žiurkikiai kuri būtu su L., nekažką jau būtu. Parodytu tada E. savo blogąją pusę, sukapotu ana gabalais ir šuniukam atiduotu, - sakai nujautei? - šyptelėjo, - ale gera ta tavo nuojauta, - palinksėjo taip rimtai.

-Nu matai nuojauta nesiskundžiu,-nusijuokia ir pažiūri į merginą.Senokai jos nematė.-Nei parašai nei skambini,-ale susiraukia,kad jį jau visai pamiršo.

-Aš net neįsivaizduoju kur mano išmanusis yra, - gužtelėjo pečiais patikrindama kelnių kišenes kuriose telefono dėja nebuvo, - gal kur nors namuose mėtosi arba šiaip kur po lova voliojasi, - palinksėjo galvike savo.

-Tai kur tu jį prašikai?-nusijuokia pažiūrėjas į ją.-Naujo telefono reikia?-kilsteli antakį nu anam vis tiek kažkaip susisegti su ją reikia.

gūžtelėjo pečiais su milžiniška šypsena veide, nu anai visada gi taip, atsiras gal po metų po dviejų, - nežinau, - nusijuokė, - nereik man naujo aš sena turiu, - panod'ino, - kažkur namie, - nusijuokė, nu anas tikrai bus kažkur namie, ant sofos, ant lovos, po lova, po Selenos lova ar dar kur nors.

-Bet jo nerandi,-nusijuokia.-Nu žiūrėk išversk jei reikės visus namus,bet telefoną rask,-prisimerkia.-Gerai,ką nori veikti?-pažiūri į Eleonorą ir šypteli.

-Išversiu išversiu, - palinksėjo nusijuokdama, nu ana tikrai namų nevers, tikrai tikrai, nes paskui nuo Selenos taip į galvą gaus, kad trisdešimt kartų ana apsisuks, bet telefono paieškos, gal, kai netingės, - nežinau, - gūžtelėjo petukais, - turi pasiūlymų? - klausiamai į jį pažiūrėjo.

-Galim kur nors nueiti,nes taip sedėti tai tikrai neįdomu,-papurto galvikę.Jis nepratęs vienoj vietoj užsisėdėti.

-Kur siūlai eit? - su milžiniška šypsena veide paklausė, kažkaip džiaugėsi čia stėjus, o tuo labiau savo zuikį sutikus, gi ana jau belenkaip jo pasiilgt spėjo.

Ai nežinau...-numykia,-Nors jei tau tinka galim sedėti čia,-prislenka prie jos arčiau ir vieną ranką ją apkabina.

-Man tai tinka, - su šypsena veide pasakė, nu anai tai nebuvo jokio skirtumo ar čia ant to suoliuko sėdėt ar kur nors eit, jai svarbiausia, kad su šituo tamsiaplaukiu zuikiu būtu, tai va su šypsena veide prisiglaudė prie jo, - tai ką gero papasakosi? - šyptelėjo.

-Žiūrint ką gero nori sužinoti,-nusijuokia ir pažiūri į ją.Tada dar kiek apsižvalgo,nes čia sedėjo daug žmonių kur tau nesedės kai toks šiltas oras.Dabar jis mažiausiai norėjo sutikti pakvaišusių gerbėjo minios.

-amm.. ką nors labai labai gero, - palinksėjo nusijuokdama, ana kaip visada net neįsivaizdavo ką nori gero išgirst, tiesiog paklausė, kad kalbėt, nes nemėgo tos nejaukios tylos.

-Na gerai...-kiek įkvėpia oro pasiruošdamas ką nors daug papasakoti,nes žino,kad Eleonorai tylėti nepatinka,na nebent tam būna kokių tai nors išimčių ir žodžiai tada būna nereikalingi.-Na kaip matai mus paleido kiek paatostogauti,pagaliau galiu nesinervinti dėl tų repeticijų kurios varo iš proto,-na žinoma ne visos tos repeticijos būna tokios ir blogos pasiautėja jie kartais su vaikinais,bet jau kai Paul juos sugrėbia tai tada nieko gero nelauk.-Žinai ką pagalvojau?-žvilgteli į Eleonor nustatęs tokią susimąščiusią miną.-Mums reikia atostogų kur nors kitur,-palinksi toks ale protingai pakalbėjas.

Eleonora sėdėjo klausėsi ką pasakoja Louis, dairėsi aplinkui, stebėjo praeinančius ir šiaip vaikštančius žmones, bet vis klausėsi ką jis kalba, klausėsi iki tol kol išgirdo tą klausiamąjį sakinį, žvilgtelėjo į jį kilstelėdama vieną antakį, o išgirdus ką jis ten pagalvojo, šyptelėjo, jai tiko ir patiko šitas jo pagalvojimas, - ir kur gi tas kur nors kitur? - vis dar su šypsena veide paklausė,.

-Na nežinau...-susimąsto kur jiems būtų dviese geriausia laiką praleisti.-Ispanija,Italija galų gale paryžius,-pateikė porą šalių kurias norėtu aplankyti su Eleonora.Jam tikrai reikėjo atostogų,o su mylima moterimi jos būtų įpatingos.